Čempiono mintis valdo dainos ir... Baltijos jūra

Ne kartą ekstremaliais žygiais stebinęs ultratriatlono pasaulio čempionas Vidmantas URBONAS šiuo metu visa galva pasinėręs į dainavimą, tačiau savo senos svajonės — perplaukti Baltijos jūrą — neatsisakė.

Dainininkų varžytuvėse Reklama

„Žvaigždžių duetai“ gerokai pakoregavo mano įtemptą dienotvarkę. Anksčiau naktimis ilsėdavausi, o dabar koncertuoju... Tačiau įprastinių darbų neatsisakiau — kaip visada 6 valandą baseinas, paskui tarnyba savivaldybėje, dar studijos Vilniaus pedagoginiame universitete...“ — prisipažino viena iš ryškiausių LNK muzikinio projekto žvaigždžių iš Panevėžio V.Urbonas.

Padedamas prityrusios dainininkės ir aktorės Kristinos Kazlauskaitės žiūrovų simpatijų nestokojantis dainininkas prisipažino, jog dabar dainos užima pagrindinę visų jo minčių ir rūpesčių dalį: „Reikia tekstus mokytis, repetuoti, kad kuo geriau pavyktų tai, kas buvo sumanyta“.

Už daugiau kaip šimto kilometrų gyvenantis vyriškis neturi galimybės kasdien atvažiuoti į Vilnių repeticijoms. „Su Kristina aptariame jos sukurtų mizanscenų detales, prasidainuojame, o daugiausia repetuoju namuose ar automobilyje: pasileidžiu fonogramą ir dainuoju“, — aiškino į sostinę dainų genamas panevėžietis.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sekretoriate vyriausiojo sporto specialisto pareigas einantis V.Urbonas iš karto purto galvą, paklaustas, ar netikėtai jo gyvenime atsiradęs naujas išbandymas yra sunkus darbas: „Man tai puiki pramoga ir įdomus užsiėmimas“.

Vidmantui muzika visuomet buvo pirmoji po sporto, tad sėkmė duetų konkurse lyg ir neturėtų stebinti. Prieš gerą dešimtmetį jis dažnai nepaleisdavo iš rankų gitaros, pasirodydavo scenoje, net išleido savos kūrybos dainų albumą. Jis neneigia, jog ir duetų projekte galbūt išgirsime jo kūrybos dainų.

Pašnekovas net raustelėjo, kai priminiau vertinimo komisijos nario baritono Vytauto Juozapaičio jam išsakytą komplimentą, jog jis yra aukščiausiosios prabos menininkas.

„Nežinau, kiek tuose žodžiuose tiesos. Gal galima ir iš dainų duoną valgyti, bet nemanau, kad estradoje būčiau galėjęs pasiekti tiek, kiek sporte. Apskritai aš nemėgstu saldžių pagyrų. Nuo pat vaikystės nejutau tėvų meilės, užaugau internate. Todėl kai mane pradeda girti, jaučiuosi nesavame kailyje, galvoju, ar iš tiesų jie kalba tai, ką galvoja“, — kuklinosi balsingasis panevėžietis.

Vidmantas atvirai sako — jam šio projekto baigtis nerūpi. Kur kas daugiau reiškia galimybė bendrauti su žymiais žmonėmis, kurie stebina ne tik savo talentu, bet ir paprastumu bei draugiškumu. „Tikslo nugalėti neturiu, jaučiu tik šiokį tokį sportinį interesą, stengiuosi nebūti atsilikėlis ir nepavesti Kristinos“, — atviravo vienas iš duetų lyderių.

Kas paviliojo sportiniais žygdarbiais stebinusį vyriškį į sceną? Gal tai savivaldybių rinkimų reklaminė užmačia?.. „Nesąmonė, — net supyko Panevėžio miesto valdininkas, panašių įtarinėjimų išgirstantis neretai. — Politikas net ir į turgų neturėtų eiti ar su žmona vakarais vaikštinėti, kad nebūtų įtarinėjamas tai darąs dėl to, kad geriau pasirodytų rinkimuose.“

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys nemano, kad LNK muzikinis projektas jam padėjo išsilaikyti miesto savivaldoje per vasarį vykusius rinkimus. „Per pereitą kadenciją buvo nuveikta nemažai fantastinių dalykų — pajudėjo sporto arenos, vandens parko, teniso kortų, logistikos centro statyba... Žmonės mato nuveiktus darbus ir pagal tai sprendžia“, — įsitikinęs dainuojantis politikas, Arūno Valinsko pasiūlymą dalyvauti šiame projekte priėmęs norėdamas pirmiausia išbandyti save.

Dainos ir sportas kartu

„Žvaigždžių duetuose“ sužibėjusio sportininko ir valdininko gyvenime sportas ir muzika ilgai ėjo lygia greta. Tik sulaukus brandos, sportas paėmė viršų. Dabar atėjo muzikos renesanso momentas. „Neramu tik dėl projekto trukmės — juk sėkmės atveju neteks atsikvėpti net iki gegužės!“ — pasibėdojo jis.

Sėkmės duetų projekte Vidmantas nesureikšmina. „Nemanau, kad tai man galėtų suteikti stimulą muzikinei karjerai. Čia nematau kelio, kuris mane vestų į priekį. Galiu lavinti balsą, bet važinėti po Lietuvą ir būti vienu iš tų kelių šimtų dainininkų — ne man. Man neįdomu daryti tai, ką jau padarė kiti. Tai būtų tik sukimasis tame pačiame rate su abejotina perspektyva“, — samprotavo 48-erių vyriškis, pabrėžęs, jog sportą seniai pasirinkęs kaip savo gyvenimo būdą ir čia matąs daug daugiau privalumų negu muzikoje.

„Neįsivaizduoju savęs gyvenančio vien iš dainavimo. Sportas suteikia šansą ieškoti savo galimybių ribos. Muzikoje to nėra. Jeigu Dievas tau davė balsą, gali jį lavinti, bet aukščiau nubrėžtos ribos nepakilsi. O sporte žmogaus galimybių riba gali tęstis iki begalybės. Neužtenka vieno žmogaus gyvenimo tai ribai nubrėžti, ateis kitas žmogus, kuris galės tęsti tavo darbus ir tavo nubrėžtą ribą perkelti aukščiau. Man labai įdomus toks ieškojimas, nuo jo neatgrasė net rimta liga. Galiu drąsiai teigti, kad žmogaus ištvermės galios beribės“, — filosofiškai dėstė V.Urbonas.

Vidmantas mena pirmą kartą čempionu tapęs mokyklos internato I klasėje — tąkart jis buvo nepralenkiamas miesto plaukimo pirmenybėse. 1990-aisiais tapo profesionaliu ultratriatlonininku. Prasidėjo pergalių periodas: penkis kartus jam buvo užkabinti pasaulio ultratriatlono čempionatų sidabro medaliai, o 1998 metais Meksikoje, nuplaukęs 76 km, dviračiu nuvažiavęs 3600 km ir nubėgęs 844 km., tapo pasaulio čempionu.

Tačiau didžiausiu savo laimėjimu jis vadina ne pasaulio čempiono titulą, net ir ne pasiektą pasaulio paros ultratriatlono rekordą, kurio iki šiol niekas nepagerino. „Man sportas niekada nepatiko. Man nepatinka lenktyniauti, būti pranašesniam už kitą, taip tarsi jį pažeminant, nejauku didžiuotis savo pergalėmis“, — savo požiūrį į sportą dėstė prieš septynerius metus su sportu atsisveikinęs čempionas, dar prisipažinęs, jog sportavęs ne dėl rekordų, o dėl to, kad iškovotos aukštos vietos padėtų gauti finansavimą savo sumanymams įgyvendinti.

Svarbiausiu gyvenimo įvykiu Vidmantas įvardija 1999 metais surengtą ekologinį žygį „Nemunas — mūsų gyvenimo linija“. Tuomet 39-metis visą upę perplaukė išilgai — nuo Baltarusijos sienos iki pat Baltijos jūros. „Man daug artimesnis dalykas yra akcijos, kuriose gali bandyti praplėsti savo galimybių ribas“, — sportinės veiklos esmę nusakė jis.

V.Urbono pavardė vėl suskambėjo pereitą vasarą, kai jis per padėkos akciją „Lietuva-Islandija 2006“ nutarė perplaukti Didžiąją Britaniją ir Prancūziją skiriantį 33 km Lamanšo sąsiaurį. Tiesa, įveikus pusę distancijos, pakilo keturių metrų bangos, kurios bloškė atgal, todėl plaukimas buvo sustabdytas.

„Nors iki galo savo užmojo įgyvendinti nepavyko, plaukimas per Lamanšą man buvo svarbus tuo, kad, kaip sakoma, vėl įbridau į tą pačią upę. Šis sugrįžimas po septynerius metus trukusios ligos man buvo labai reikšmingas“, — aiškino sportininkas.

Į Lamanšo vandenis V.Urbonas pasinėrė kupinas optimizmo ir ryžto. O dar taip neseniai tikriausiai mažai kas tikėjosi šį vyriškį vėl išvysti netikėčiausiose distancijose. Mat netausodamas savo jėgų ir nesiskaitydamas su sveikata, jis vos neatsisveikino su savo gyvybe. Tik medikų ir valios pastangomis jam pavyko pakilti iš ligos patalo.

„Tai man buvo skaudi pamoka, — prisiminęs atsiduso pašnekovas. — Tuos įvykius pats išprovokavau. Laikiausi vieno gyvenimo principo: galiu daug, bet iki tam tikros ribos. Visada sustodavau. Pavyzdys man būdavo austrų alpinistas Reinoldas Mesneris. Jis kopdavo į aukščiausias viršukalnes ir, pamatęs, kad artėja audra, apsisukdavo ir leisdavosi žemyn, nors iki tikslo būdavo likę vos keliolika metrų. Labai svarbu jausti tą ribą. Daugybę metų ją aš jaučiau. Tačiau kartą per varžybas Panevėžyje pajutau krizę, tarsi savotišką tuštumą, į kurią įžengus bus blogai. Suklydau, nors žinojau, kas gali nutikti“, — apie vos gyvybės nekainavusį palūžimą kalbėjo Vidmantas, šiandien tikinantis, jog su sportu dar ne viskas baigta.

Neįgyvendinta svajonė

„Man svarbu ekologija, Baltijos jūros problemos“, — išsitarė V.Urbonas, kai pasidomėjau apie kitados jo mesteltą mintį perplaukti Baltijos jūrą. Pasirodo, seniai gimusi Vidmanto svajonė dabar yra labiausiai ramybės neduodanti mintis.

Apie būsimąjį žygį jo sumanytojas kol kas kalba tik puse lūpų. Dar ne visiškai aiškūs šio projekto tikslai: agituoti prieš jūros teršimą, dujotiekio tiesimą jūros dugnu, už švarų Palangos paplūdimį... Jeigu svajonei bus lemta išsipildyti, V.Urbonas taps pirmuoju pasaulio žmogumi, perplaukusiu Baltijos jūrą.

Sportininkas apie 250 km atstumą nuo Švedijos Kalmaro miestelio planuoja įveikti etapais iki Ventspilio uosto ar Palangos per keturias paras.

Kam karčios patirties jau turinčiam vyriškiui reikia tų alinančių žygių? „Visas mano gyvenimas toks... Kitaip būtų neįdomu gyventi. Man to reikia kaip duonos ar vandens. Gal tai yra ir egoistinis požiūris tenkinti savo ambicijas, įrodinėti sau ir kitiems, kad žmogus gali daugiau negu manoma. Kita vertus, per tą savo užsispyrimą ir kančią noriu atkreipti dėmesį į nepavydėtiną Baltijos padėtį“, — savo sumanymų esmę atskleidė jų autorius.

Negandos išmokė kovoti

Didvyriškais poelgiais garsėjantis panevėžietis sako, jog jam kur kas svarbiau ne iškovotas ultratriatlono pasaulio čempiono medalis, o tai, kad jis tapo pirmuoju europiečiu ir pirmuoju pasaulyje įveikusiu tokius didelius nuotolius. Miesto sporto reikalus dabar kuruojančiam valdininkui nėra svarbu sulaukti šios sporto šakos pasekėjų: „Kiekvienos profesijos žmogus gali savo srityje daryti savotiškus triatlonus — Vitkauskas kopia į aukščiausius kalnus, Kairys išdarinėja įspūdingus akrobatinius viražus ore...“.

Į sportą atėjęs su tam tikra filosofija, ja grindžiantis ir visus gyvenimo žingsnius, savo požiūrį Vidmantas stengiasi perduoti ir savo vieninteliam sūnui 20-mečiui Rokui.

„Mąstymas ir gyvenimo prasmės suvokimas yra svarbiausia. Neraginu jo užsiiminėti triatlonu, jam labiau patinka futbolas, krepšinis, plaukimas. Jis gali daryti tai, ką nori, bet svarbu, kad suvoktų savo darbų prasmę“, — auklėjimo pagrindus nusakė 1986 metais šeimą sukūręs vyriškis.

Ir šilto, ir šalto gyvenime patyręs Vidmantas suvokė, jog didžiausios vertybės jam yra artimų žmonių meilė, tiesa, tikėjimas, patikimas draugas... „Gyvenimas yra visavertis, kai gali ne tik sulaukti kito pagalbos, bet ir pats daryti jam gera. Dvigubas malonumas — gauti ir nelikti skolingam“, — dėstė pašnekovas, pripažinęs, jog labiausia jį erzina žmogaus nepasotinamumas. Jau dabar jis žino, kad žygiu per Baltiją jis neapsiribos.

„Gyvenimo pagrindą sudaro savotiška pakopinė rato sistema. Užsiimi vienu dalyku, staiga tame minčių rate įsijungia nauja idėja, kurią brandindamas aplink save tarsi suformuoji naują ratą. Taip ir judi į priekį“, — filosofiškai dėstė Vidmantas, savo gyvenimišką patirtį ketinantis išdėstyti savo knygoje, kurią dabar rašo ir ketina dar šiemet išleisti.

Ar šis neramios sielos vyriškis būtų kitoks, jeigu būtų augęs jausdamas tėvų meilę ir šilumą, o ne glausdamasis valdiškuose namuose? „Manau, kad man daug davė gatvė, internatai, vargas, elementarūs nepritekliai, pavyzdžiui, batų neturėjimas lakstymas basomis net žiemą... Kartą motina mane iš namų išvijo Naujųjų naktį ir teko basam per visą miestą bėgti pas močiutę... Gal tai man padėjo suvokti gyvenimo siekius. Jeigu nebūtų tekę visą gyvenimą kovoti pačiam, gal būčiau kitoks“, — svarstė Vidmantas.

Gyvenimo sunkumų nestokojęs panevėžietis net nemirktelėjęs atsakė, jog jeigu tektų kartoti gyvenimą iš naujo, drąsiai eitų tuo pačiu keliu, netgi žinodamas, kad teks susigrumti su sunkia liga ir pusantro mėnesio balansuoti ant mirties slenksčio. „Jaučiuosi laimingas pasirinkęs tokį kelią. Man svarbu savo darbams suteikti gilesnę prasmę. Kai po tavo žygio Nemunas sulaukia daugiau dėmesio, o, įvertinę tavo patirtį, psichologai mėgina sukurti naujus gydymo metodus, jautiesi gyvenąs ne tuščiai“, — šyptelėjo „Žvaigždžių duetų“ pažiba ir garsusis ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas.