Kelionių paviliota Neringa Skrudupaitė

Sekmadienio popietėmis kelionių mėgėjai įsitaiso prieš televizorių ir laukia, kur šįkart pakvies laidos „Keliaukim“ vedėja Neringa Skrudupaitė. O ji nuolat stebina... Šiandien — Lietuvos slėpiniai, ryt — jau Afrika.

— Nuolat keliaujate, ieškote nuotykių. Ar dar yra kažkas, kas jus stebintų? — Visada buvau iš tų, kurie sako, kad gyvenimas — kaip stebuklas, bet tik tada, jei pats tą stebuklą sugebi susikurti. Man svarbu rasti naujų išgyvenimų. Pasaulyje yra tiek daug įdomių dalykų, kuriuos pažinti kartais neužtenka viso gyvenimo, ir jie tikrai negali nestebinti. Reklama

— Neseniai grįžote iš Afrikos. Kaip artimieji vertino šį jūsų žingsnį? — Tą patį vaizdą skirtingi žmonės mato skirtingais rakursais. Kas vieniems rizikinga, kitiems tik verta lengvos šypsenos. Tad ir po kelionės į vakarų Afriką, vieni sakė, kad tokia avantiūra jiems būtų per sunki, kiti — kad leistųsi drauge.

— Afrika — išskirtinis žemynas. Kur bu­vo sun­kiau­sia su­pras­ti vie­tos pa­pro­čius? — Keliaudami po Togą, sustojome prie dainuojančios ir rankomis mosikuojančios didžiulės minios. Tai buvo vienas iš afrikietiškų ritualų. Mirties. Tačiau nieko linksmesnio negalima įsivaizduoti, nes žmogaus išėjimas Afrikoje — džiugus dalykas.

— Kur, jūsų nuomone, yra že­mės ro­jus, o kur pra­ga­ras? — Pirmiausia mūsų galvoje arba širdyje, o tada bereikia apsižvalgyti. Pažįstu daug žmonių, kurie trykšta kaip vulkanas. Susitikimas su jais verčia pamatyti ir tuos „pragarus“, ir „rojus“. Vieną kartą tai bus Afrikos džiunglėse, kitą — Filipinuose po žemės drebėjimo, trečią užteks užklysti į Lietuvos mišką.

— Ar ke­lio­nės da­ro žmo­gų ki­to­kį? — Tos kelionės, po kurių lieki nepasikeitęs, nieko vertos. Aš kiekvieną kartą grįžtu apimta euforijos, pasisėmusi optimizmo ir apimta begalinio džiaugsmo dirbti.

— Į kokius žiūrovus orientuojasi jūsų laida? — Keliauju ir rodau tiems, kurie nori palyginti savo kelionių įspūdžius ar pamatyti ką nors nauja. Taip pat tinginukams, kurie mieliau renkasi „suflerį“, kur ir ką galima pamatyti. Pavyzdžiui, rodėme tikrai puikų trijų dienų maršrutą po šiaurės Lenkiją. Nebrangu, netoli, visiems įkandama. Net profesorius A.Bumbliauskas gerai įvertino. Deja, kartais dėl galimos reklamos negaliu papasakoti daug vertingų dalykų. Pavyzdžiui, kur geriausia apsistoti ar užkąsti. Be to, kelionės — labai asmeniškas dalykas. Kas vieniems labai patinka, kitiems gali pasirodyti nuobodu.

— Ko­kią svajonę tu­ri­te? — Svajoju kuo daugiau pažinti, išsaugoti tą kelionių dvasią, su kokia kaskart grįžtu... Turėti daugiau laiko mylimiems žmonėms. Na, ir bent porą ratų apsukti aplink pasaulį... Paprasta? Taip, reikia tik noro, o gyvenimas viską sudėlioja į reikiamas vietas.